Ar tu galėtum būti tuo paskutiniu mogum eilėje,
kuris neturi pradios ir tęsiasi per miestus i jų gatves,
per svajones siekius ir nedidelius isipildymus, kurie
uklumpa taip netikėtai, kai esi toks usiėmęs, kartais
net ir pasimetęs savyje ir kitų monių veiksmuose,
norintis viską suprasti ir pasielgti teisingai, tačiau
kaskart vis kartojantis tas pačias kvailas klaidas,
jų sąraas turbūt jau begalinis, toks ilgas, kad
nebeinia kur jo pradia; i akimirka jo laikina pabaiga














--