Ar tu galėtum būti tuo paskutiniu žmogum eilėje,
kuris neturi pradžios ir tęsiasi per miestus iš jų gatves,
per svajones siekius ir nedidelius išsipildymus, kurie
užklumpa taip netikėtai, kai esi toks užsiėmęs, kartais
net ir pasimetęs savyje ir kitų žmonių veiksmuose,
norintis viską suprasti ir pasielgti teisingai, tačiau
kaskart vis kartojantis tas pačias kvailas klaidas,
jų sąrašas turbūt jau begalinis, toks ilgas, kad
nebežinia kur jo pradžia; ši akimirka – jo laikina pabaiga